- ulenderis
- ×ùlenderis (l. olender, vok. Holländer) sm. (1) KŽ; FrnW 1. K, KŽ, FrnW olandas: Iš kur jis tą vokiškąją pavardę gavęs, nežinoma, rasi, nuo kokio ulenderio Ns1851,1. 2. Grdm arklių pirklys: Ùlenderiai iš parkupčių [arklius] nupirkdavo Vn.
Dictionary of the Lithuanian Language.
